Sodybiniai sklypai suteikiami, parduodami arba išnuomojami pagal nustatytąja tvarka patvirtintus teritorijų planavimo projektus.

1.6. Sodybinių sklypų inžineriniai tinklai ir įrenginiai projektuojami pagal šias ir kitas galiojančias statybos normas ir atitinkamų tarnybų duotas technines sąlygas. Sklypo ir pastatų elektros įrenginiai turi atitikti „Elektros įrenginių įrengimo taisyklių" reikalavimus.

1.7. Projektuojant sodybinius namus šeimoms, kuriose yra invalidai (aklieji arba naudojantys kėdes-vežimėlius) turi būti taikomas Projektavimo normų papildymas, įvertinant invalidų reikmes.

1.8. Projektuojant sodybų pastatus ir įrenginius būtina papildomai vadovautis RSN 133-91 „Priešgaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai." ir RSN 136-92 „Vandens tiekimas. Išoriniai tinklai ir sta­tiniai. Priešgaisriniai reikalavimai".

1.9. Projektuojant dujinius šildymo generatorius individualių namų rūsio patalpose turi būti vadovaujamasi gamybinio susivienijimo „Lietuvos dujos" mokslinės techninės tarybos 1989 09 28 posė­džio protokolo Nr. 2 nurodymais.

2. SODYBŲ PLANAVIMAS IR SUTVARKYMAS

2.1. Bendras visų sklype esančių pastatų, išskyrus šiltnamius, užimamas plotas neturi viršyti l lentelėje nurodytų dydžių.

Sklypo plotas (m2) Maksimalus pasta­tų užimamo ploto procentas (%) Maksimalus pastatų užimamas plotas (m2)
iki 400 40 160
600 35 210
900 30 270
1500 25 375
2500 ir daugiau 20 500

Pastaba:

Vietos savivaldybės Taryba gali savo sprendimu sumažinti , maksimalų pastatų užimamą plotą 600 m2 ir didesniuose sklypuose, taip pat apriboti jų aukštį susiklosčiusio užsta­tymo zonose, kurortuose, saugomose ir rekreacinėse terito­rijose, nepažeidžiant normomis nustatyto minimalaus pa­talpų aukščio, sanitarinių ir priešgaisrinių reikalavimų.

2.2. Individualių vienbučių namų aukštį nurodo miesto (rajono) vyriausiasis architektas, pagal patvirtintus planavimo projektus.

2.3. Atstumai nuo pastatų, inžinerinių tinklų, įrenginių iki medžių ir krūmų, kai laja ne didesnė kaip 5 m nurodyti 2 lentelėje.

Pastatai, inžineriniai tinklai, įrenginiai Atstumas iki ašies (m)
medžio kamieno krūmų
Nuo pastatų išorinių sienų 5 1,5
Nuo šaligatvio, takelio krašto 0,7 0,5
Nuo važiuojamosios sutvirtintos gatvės dalies (kai šalia nėra šaligatvio) 2 1
Nuo apšvietimo stulpų, kolonų, atramų 4
Nuo atraminių sienelių 3 1
Nuo požeminių inžinerinių tinklų:
dujotiekio, kanalizacijos
1,5
šiluminės trasos (požeminės ir antžeminės)
2 1
vandentiekio
2
ryšių ir elektros kabelių
2 0,7

Pastaba:

Esant medžio lajai daugiau 5 metrų, atstumas padidina­mas 0,5 m kiekvienam medžio lajos padidėjimui l m.

2.4. Vaismedžių ir vaiskrūmių sodinimo atstumai nuo kaimyninių valdų ribų ir gatvės raudonosios linijos turi būti ne arčiau kaip: obe­lys, kriaušės, trešnės, riešutmedžiai ir kiti stambūs medžiai — 3 m; vyšnios, slyvos — 2 m; serbentai, agrastai, avietės ir kiti krūmai — l metras.

2.5. Sklypai nuo gatvės gali būti atitveriami ne aukštesnėmis 1,8 metro tvoromis.

2.6. Namas nuo magistralinės gatvės raudonosios linijos turi būti ne arčiau 6 m, o nuo vietinės reikšmės gatvių raudonųjų linijų — ne arčiau 3 m. Susiklosčiusio užstatymo zonoje naujų pastatų užstatymo linija nustatoma ne arčiau esamos užstatymo linijos.

2.7 Garažas, ūkio arba verslo pastatas, šiltnamis gali būti blo­kuojamas prie namo, išlaikant 3 lentelės 2 pastaboje nurodytą atstumą.

Minimalus atstumas atskirai stovinčių statinių nuo kaimyninio sklypo ribos turi būti ne mažesnis l metro. Tais atvejais, kai pastatas talpinamas pietų pusėje nuo sklypo ribos, šis atstumas turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai.

Namai ir ūkio pastatai gali būti blokuojami, statant juos ant skly­po ribos. šiuo atveju lietaus vanduo nuo stogo neturi būti nuvedamas į kaimyninio sklypo pusę.

2.12. Minimalūs higieniniai atstumai (metrais) tarp sodybos pastatų ir įrenginių nurodyti.

2.13. Šachtiniai šuliniai sodybų sklypuose įrengiami vietovėse, neturinčiose centralizuoto ūkinio buitinio vandentiekio.

Šulinių rentinys turi būti pakeltas, 0,8 m virš žemės paviršiaus. Aplink šulinį turi būti l—2 m pločio aikštelė su 0,1 m nuolydžiu nuo šulinio. Aplink rentinį turi būti 1,5—2 m gylio ir 0,5 m pločio plūkto molio sluoksnis.

2.14. Nutekamieji vandenys turi būti nuvedami į miesto, gyvenvietės kanalizacijos tinklus, nesant jų, nutekamuosius vandenis bū­tina valyti lokaliniuose valymo įrenginiuose ir tik po to išleidžiant į paviršinį vandens telkinį, o jo nesant į požemines filtracijos aikšte­les.

Sėsdintuvai-septikai turi būti įrengti sklypo teritorijoje, kur galė­tų privažiuoti asenizacinis transportas.

Nevalytų nutekamųjų vandenų išleidimas į vandens telkinius, esančius gyvenviečių zonoje, draudžiamas.

  Pagalb. patalpų blokai Ūkinių patalpų blokai Tvartas Mėšlidė, kompost. aikštelė Kanaliz. vandenų rezervuaras šachtinis šulinys Vandentiekio įvadas į gyv.namą Vandentiekis iš gyv.namo į tvartą Antžeminis skysto kuro rezervuaras Požem. skysto kuro rezerv. iki 3 m³ talpos
Gyv. namas n n 15 20 15 7     7 1
Buitinių patalpų blokas, pirtys, dirbtuvės   n n n 8       n  
Garažas   n n 1,5 n 10        
šiltnamis   n n 1,5 3 10        
Ūkinių patalpų blokas     n 1,5 3 10     n n
Tvartas       n 3 25 15   n n
Mėšlidė, kompost. aikštelė         n 25 15 5 n 1
Kanaliz. vandenų rezervuaras           25 15 5 n n
Kanaliz. tinklai           15        

Pastabos:

Nurodytus atstumus nuo tvartų, mėšlidžių, kanalizuojamų vandenų rezervuarų būtina išlaikyti ir iki kaimyninių pastatų ir statinių.